Šis tekstas skirtas Vilniui. Spalvotam, tokiam, koks jis buvo mano studijų laikais ir kokio jau, turbūt, niekada tokiu nebebus. Jo spalvos nubluko be legendinių Vilniaus personažų – Rožytės, kunigaikščio Vildaugo. O ir benamio Vito ir Užupio legendos Nikodemo senamiesčio labirinte taip pat nebesimato.