Kauno valkatos žudė likimo brolius dėl niekų: kūnai dingdavo šuliniuose ir šiluminėse trasose
Kauno benamių pasaulyje, kur gyvenimas telpa tarp šiluminių trasų ir šiukšlių konteinerių, tyliai vyko brutalus karas – be liudininkų, be dingusiųjų paieškų, be vardų.
Kūnai ilgą laiką gulėjo paslėpti po žeme ar šuliniuose. Tik vėliau paaiškėjo, kad tai – mirtys nuo tokio pat likimo draugų rankų.
Kauno apygardos teismas 2003-iųjų kovą padėjo tašką: dviem benamiams paskirtos griežtos bausmės už keturias žmogžudystes, gimusias iš alkoholio ir beprasmių konfliktų.
26 metų Egidijus Urbonas už grotų pasiųstas 20 metų. Tokia bausmė šiam kauniečiui skirta ne tik dėl dviejų žmonių nužudymo, bet ir dėl nepilnamečio Audriaus Stačioko įtraukimo į nusikaltimą bei atsižvelgus į ankstesnius nusikaltimus.
Nuosprendžio skelbimo metu E.Urbonas nuo 2002-ųjų rudens jau atlikinėjo 9 metų bausmę už kitą nusikaltimą.
17-mečiui A.Stačiokui, padėjusiam E.Urbonui žudyti, buvo skirta 10 metų nelaisvės.