Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje kiekvienas save gerbiantis amerikietis jupis ir į pensiją išėjusi priemiestyje gyvenanti pora suskato pirkti elektrines duonkepes, o jų pardavimai pasiekė 4 mln. vienetų per metus. Tačiau mada greitai praėjo, kepėjams mėgėjams supratus, kad reikia laiko supilti į tą metalinę dėžutę tikslų kiekį miltų, įdėti kiaušinių, sviesto, mielių ir druskos, tiksliai atitaikius proporcijas; be to, tai dar ir kainuoja daugiau, negu nužingsniuoti iki kepyklos gatvės kampe. Ar elektros tinkle įkraunami elektromobiliai (EA) tapo nūdienos duonkepėmis?
