„Tu šoki?“, – tokių reakcijų 36-erių vilnietis Dmitrijus Andrušanecas kartais sulaukia pristatęs save. Dėl kūno sudėjimo vyrui tenka susidurti su aplinkinių nuostaba ir replikomis, tačiau tai nesutrukdė ne tik pačiam lipti į sceną, bet ir tapti šokio kritiku. Šiandien Dmitrijus kruopščiai pildo savo užrašų knygelę spektakliuose – joje atsiduria ne tik svarbios detalės, bet ir spontaniškai kilusios asociacijos. Būtent iš šių užrašų vėliau gimsta tekstai, kuriuos skaito ne tik Lietuvos, bet ir užsienio auditorija. Šokti skatino senelė Prisimindamas vaikystę kritikas neslėpė, kad šokio pasaulyje sukosi nuo mažens. Tokia veikla Dmitrijaus gyvenime atsirado labai anksti, mat pramoginius ir sportinius šokius jis pradėjo lankyti būdamas vos penkerių metų ir liko ištikimas iki pirmojo studijų kurso. Be kita ko, šeimoje taip pat buvo skatinama užsiimti fizine veikla – ypač tuo rūpinosi senelė, kuri ragino anūkus rinktis plaukimą arba šokius, kad būtų lavinamas kūnas ir laikysena. Sesuo pasirinko plaukimą, o Dmitrijus – šokius. Vis dėlto vėliau jaunuolio santykis su šia veikla pasikeitė. Maždaug prieš penkerius metus jis susipažino su šiuolaikiniu šokiu ir prisipažįsta, kad tokia sritis dabar atrodo gerokai įdomesnė.
