Kraujo tyrimai „blizga“, bet ištinka širdies smūgis: kardiologas paaiškino, kodėl taip nutinka

Kraujo tyrimai geri, visi pagrindiniai rodikliai telpa į laboratorijos nurodytas normas, tačiau žmogų vis tiek gali ištikti miokardo infarktas. Kodėl taip nutinka ir kodėl vien pažvelgti į tyrimų lapelyje esančius skaičius ne visada pakanka? Gydytojai atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką lemia ne tik cholesterolio ar kraujospūdžio rodikliai, bet ir visas rizikos veiksnių derinys.

„Prisimenu paskutinį mūsų pacientą, kuris pateko į ligoninę po komplikuoto ūminio miokardo infarkto. Tai buvo vos į ketvirtą dešimtį įžengęs žmogus. Jo cholesterolio koncentracija buvo saikingai padidėjusi, bet vyravo kiti rizikos veiksniai: nekoreguotas arterinis kraujospūdis, šeiminėje anamnezėje buvo tėvelis ir seneliai susirgę širdies ir kraujagyslių liga, o dar ir pats pacientas gausiai rūkė.

Jo susirgimas buvo klasikinis. Žmogus keletą dienų jautė skausmą už krūtinės ir vieną vakarą pradėjo pykinti, atsirado vėmimas ir pacientas pargriuvo be sąmonės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo kardiologas, Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas prof. dr. Raimondas Kubilius.

Profesorius svarstė, kad jei tas pacientas būtų apsilankęs jo kabinete, sunku pasakyti, ar kraujo tyrimai būtų užžiebę raudoną lemputę, būtinybę vartoti vaistus.

Tačiau R. Kubilius akcentavo, kad nederėtų susitelkti į laboratorinių tyrimų lape nurodytas bendras normas. Rezultatą derėtų interpretuoti pagal individualią paciento situaciją, nes egzistuoja ir kiti veiksniai.

Pasak profesoriaus, gydytojas turi įvertinti paciento riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Pirmiausia atsižvelgiama į žmogaus amžių, taip pat į rūkymo statusą, trečioje vietoje – cholesterolio ir kraujospūdžio rodikliai.