Inžinierė iš Elektrėnų į puoduką sutalpina pasaulį: ištraukusi iš krosnies net pati aikčioja

Prieš ketverius metus elektrėniškė Sandra Tamošiūnaitė Kikutė (38 m.) į keramikos pamoką žengė nė nenutuokdama, kad molis taip stipriai įsitvirtins jos gyvenime. Tuomet keramika jai atrodė kaip „murzinas puodynių žiedimo amatas“, o šiandien pačios namuose nemaža dalis indų – šeimos rankų darbo.

Kūrybos virusu spėjo užkrėsti net vyrą Žilviną – šis jau lipdo dubenėlius ir puodelius savo reikmėms, o Sandros kūrinius kartais išpiešia ir dešimtmetė dukra Elzė. Tačiau pačiai keramikei svarbiausia ne tai, kiek indų nuguls lentynose – molio gabalėlis jos rankose tampa būdu sustoti, paleisti kontrolę ir netobulume atrasti grožį.

Tiesa, duonai Sandra užsidirba inžinerijos srityje, projektuodama šarvuotų durų ir langų gamybos įmonėje, o vakarais bei savaitgaliais techninius brėžinius iškeičia į molį. Keramika jai – būdas nusiraminti ir atsipalaiduoti, todėl paversti jos pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu moteris nesvarsto.

„Stengiuosi, kad šis mano hobis išlaikytų pats save, o jei dar lieka pinigų papildomoms atostogoms – valio!“ – šyptelėjo elektrėniškė.

Kūrybiškumu užkrėtė net vyrą

Kūrybos gyslelė teka visoje šeimoje. Nors dukra – meniškos sielos mergaitė, ji nėra pasinėrusi į mamos pamėgtą hobį.