Nusipirkę apleistą dvarą kauniečiai nesitikėjo atrasti tokių detalių: „Jo istorija – neeilinė“

Lietuvoje netrūksta dvarų, kurių didingą istoriją primena tik stovintys jų griuvėsiai. Tačiau it Feniksas iš pelenų prikeltas Daukšiagirės dvaras (Prienų r.) pakeri ne tik savo autentiška architektūra, interjeru, bet ir netikėtų istorinių detalių kupina istorija. Pasirodo, kad šis dvaras buvo statytas su labai aiškiu komerciniu tikslu, o tarpukariu čia mėgo lankytis ryškios ir labai svarbios Lietuvai asmenybės.

Dvaras turėjo aiškų tikslą

„Pradėsiu nuo šio dvaro istorijos, nes ji neeilinė“, – jau nuo pirmojo sakinio visus susirinkusius intriguoja Daukšiagirės dvaro valdytojas Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė.

Pasak jos, apie 1887 m. žydai broliai Frenkeliai Daukšiagirėje pasistatė istorizmo stiliaus dvaro rūmus. Apylinkėse Frenkeliams priklausė ir daugiau dvarų: vyriausiasis brolis Sijus Frenkelis valdė Pagermuonio dvarą, vidurinis Meironas – Aštuonėlius ir Naujadvarį, o jauniausias Dovydas – Daukšiagirę.

Giedrės teigimu, Lietuvoje žydai įprastai dvarų nestatė, tad vien tai jau šį dvarą daro išskirtiniu.

Žvilgtelėjus į fasadą matyti, kad dekore nemažai romantizmo ir įvairių simbolinių elementų – keturiuose dvaro bokšteliuose išsiskleidę keturlapiai dobilai. Tačiau romantizmo ir klasicizmo dvasia alsuojantis dvaras statytas be jokios romantinės potekstės ir netgi turėjo aiškų komercinį tikslą – jam priklausė spirito varykla.