Neurologė prašo įsidėmėti išsėtinės sklerozės požymius: šie ženklai negali praslysti pro akis
Vieną dieną žmogus jaučiasi įprastai, o kitą – netikėtai nutirpsta ranka, susidvejina vaizdas ar tampa sunku paeiti. Taip gali prasidėti išsėtinė sklerozė – lėtinė centrinės nervų sistemos liga, paveikianti judėjimą, regą ir kasdienį gyvenimą.
Liga aprašyta dar XIX a., bet jos veikimo mechanizmus medicinos mokslas geriau suprato tik pastaraisiais dešimtmečiais. Deja, neurologinis susirgimas nėra išgydomas.
„Tai yra klastinga liga“, – sako Santaros klinikų gydytoja neurologė Rasa Kizlaitienė ir priduria, kad išsėtinė sklerozė dažnai prasideda jauname amžiuje. Dažniausiai ligos diagnozę išgirsta 20–40 metų amžiaus žmonės.
Pasak gydytojos, pirmųjų išsėtinės sklerozės signalų žmonės dažnai neatpažįsta, ypač jei jie nėra labai išreikšti. Jei ligos diagnostika uždelsiama, ją suvaldyti būna sunkiau. „Dar didesnis iššūkis kyla, kai pacientai nekreipia dėmesio į pirmuosius simptomus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė R. Kizlaitienė.
Išsivystymui įtakos turi svarbaus vitamino trūkumas
Įrodyta, kad polinkis į išsėtinę sklerozę užkoduotas genuose. Tačiau gydytojams neretai tenka pavargti, kol pavyksta išsėtinę sklerozę atskirti nuo kitų autoimuninių ligų.