„Seniau Kūčios buvo visai kitokios nei dabar, – prisimena devyniasdešimtmetė kėdainietė Vincė. – Buvo paprastos, tikros lietuviškos Kūčios, dabar jau nebe Kūčios: anksčiau būdavo pasninkas, Kūčių dieną tėvai visai neduodavo valgyti, o vakare susėdę prie stalo valgydavome įvairius patiekalus. Gamindavome iš to, ką turime namie, nieko nepirkdavome.“
