„Prisipažinsiu, kad dainavimo nepasiilgau. Aš jau užmiršau, kad dainavau. Bet man kasnakt tai primena sapnai, surišti su scena, su vaidmenimis, su partneriais. Pabrėžiu – kiekvieną naktį, nebūna taip, kad nesapnuočiau savęs dainuojančio“, – prisipažino E. Kaniava.
