Sukom su dukra galvas, ką gi šeimos galvai padovanoti 60-mečio proga. Tik ne niekutį. Kad nepadėtų lentynon dulkėti. Kad naudotų ir džiaugtųsi. Pagaliau įteikti ką nors tokio, kad būtų ir sveikatai naudinga. Ne kokį diržą, kvepalus ar marškinius, ką giminaičiai dažniausiai dovanoja. Ir jokių knygų priedo, kaip intelektualai draugai daro. Tų knygų, nėkart neatverstų, palėpėje kalnas stūkso. Ir sugalvojom. Supamąjį krėslą.
