Visą gyvenimą taupytos ašaros, atėjus laikui išsiveržia kaip galingas geizeris. Mano tėvukas buvo griežtas ir auklėjo mane griežtai. Buvau truputį daugiau nei saikingai išdykęs, dažnai kentėjo užpakalis ir liejosi gamybinės, bet ne dūšios ašaros... Tėvelis, pakabinęs diržą ant vinies, kaip koks Makarenka, paskaitydavo auklėjamąjį pamokslą ir visada tvirtai užbaigdavo: „Nekriok, kentėk, tikri vyrai nežliumbia.“
