Visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų laimingi, o suaugusiems jiems sektųsi, kad gimtųjų namų šiluma vaikams suteiktų sparnus ir visuomet lydėtų, kad širdyje jie jaustų tėviškę. Nors daugelis tėvų aiškiai žino, ko siekia, kelias iki tikslo neretai pasirodo esantis nežinomas, vingiuotas, kartais sėte nusėtas akmenimis. Jie tikisi, kad vaikas užaugs savarankišku ir emociškai stabiliu žmogumi. Tai pavyksta, jei pasiseka išugdyti gerą savivertės jausmą bei pusiausvyrą tarp priklausymo ir autonomijos.
