Tik įsikūrusi nuošaliame kaime panevėžietė pasijuto laiminga. Čia ji galėjo pradėti auginti arbūzus – apie tai svajojo nuo vaikystės, nuo tų laikų, kai nuvažiavusi pas tetą stebėdavo, kaip toji į vazonus prikaišioja visokių ką tik suvalgytų egzotinių vaisių sėklelių.