Jį užgrūdino gatvė. Augdamas Neries ir Nemuno santakoje Kaune, Vilijampolėje, Edgaras Matakas (22 m.) kasdien turėjo išgyventi kiemų karuose, gindamas kone kiekvieną savo ištartą žodį. Vadinamojoje „Slabodkėje“ silpniems nebuvo vietos. Tačiau vaikystės draugai paniro į alkoholį ir nusikaltimus, o E. Matako išsigelbėjimu tapo plaukimas. Pasaulio ir triskart Europos žmonių su negalia plaukimo čempionas per kiekvieną treniruotę iš savęs stengiasi išspausti absoliučiai viską.
