Savo svajonių namą kūrybinga šeima išvydo kasdama bulves: galulaukėje stovėjo vieniša negyvenama nupilkijusių rąstų troba. Kadangi abu buvo užsispyrę, tai ir nekreipė dėmesio į pirštą apie smilkinį sukiojančius – tą trobą parsivežė į Velžį. Dabar namas šildo ne tik tikru medžiu, bet ir sava istorija.