Tą dieną, rytas prasidėjo labai anksti, daug anksčiau negu paprastai. Aš „lūžinėjau“ automobilio keleivio sėdynėje. Man atrodė, kad aš nemiegu, kad iš tiesų visą laiką tik snaudžiau, nes atrodo visada girdėjau tylų automobilio variklio gaudesį. Bekylanti saulė nedrąsiai ėmė šviesti mums į nugaras, buvo keistas jausmas saulėlydį sutikti autostradoje. Automobilį vairavo mano draugas Tomas. Jį pažinojau nuo pagrindinės mokyklos laikų.
