Į meno erdves ateina nauji judėjimai, o su jais – ir terminai. Vienas tokių – aktyvizmas. Meninės kūrybos tyrinėtojai atkreipia dėmesį, kad XX amžiaus antroje pusėje formavosi tokios meno praktikos, kurioms būdingi politinio angažuotumo, socialinio aktyvizmo, sociokultūrinės intervencijos ir panašūs principai.
Šiuos principus kūryboje taikantys menininkai kultūrą supranta tiesiogiai susijusią ne tik su estetiniais, bet ir su socialiniais bei politiniais klausimais.
