Kai 1971 m. popiežius Paulius VI vyskupui Pauliui Kazimierui Marcinkui patikėjo „Istituto per le Opere di Religione“ (IOR), geriau žinomo Vatikano banko pavadinimu, vairą, jis nė iš tolo nenutuokė atvertęs vieną skandalingiausių puslapių šių dienų Romos Katalikų Bažnyčios istorijoje, kupiną dingusių milijonų, lavonų ir vaizduotę kaitinančių paslapčių.
