Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas – it ta pasakų ropė: rauna rauna, bet niekas išrauti negali. Mat ministrą žemdirbį uoliai saugo pats įtarimų pelkėn klimpstantis valstiečių vedlys, delsiantis premjeras ir visa drausminga „ministru pasitikinti“ Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Užsitęsusi p. Markausko šeimos ūkininkavimo svetimoje žemėje istorija su išsisukinėjimų, gudravimų prieskoniais ir mantros „žinojau / nežinojau“ kartojimu skatina dar kartą priminti viešais asmenimis pasiryžusiems tapti politikams: anksčiau ar vėliau visos ylos iš maišo išlįs. Taip atsitiko ne vienam aukštas pareigas einančiam politikui, tačiau „naujokai“ jų pamokų taip ir neišmoksta – vadovaujasi logika „gal praslysiu“. Moralės, skaidrumo ir sąžinės reikalai, peržengus politikos slenkstį, lieka anapus.
