Senojoje tradicinėje lietuvių kultūroje kūnas ir psichika nebuvo atskirti, todėl išgąstis suvoktas kaip svetimkūnis, galintis sukelti deformacijas. Taip LRT KLASIKAI sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Vita Džekčioriūtė. Anot jos, tikėta, kad išsigandusiam žmogui ištįsta rankos ar kojos, o gaisro išsigandusi nėščioji savo vaikui ant kūno perduoda raudonas dėmes.
Skaityti daugiau