Nors jau buvo dešimt minučių po dvyliktos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Edukacinės komisijos salėje susėdę žmonės tylėjo, todėl oratoriui nereikėjo (o jis planavo tai padaryti) pabarbenti į mikrofoną ir paprašyti susirinkusiųjų dėmesio. Pranešėjas dar kartą rūsčiai nužvelgė prie kompiuterio besikrapštantį konferencijoms pasirengti padedančios įmonės specialistą ir, supratęs, kad ekrane skaidrių parodyti kol kas nepavyks, vis tiek pastukseno į mikrofoną ir pradėjo privalomąjį seminarą.
