„Baltijos jūros ekologinę situaciją sutartinai siekia gerinti faktiškai visos su ja besiribojančios valstybės. Tokių didelių vandens telkinių kaip Baltijos jūra atveju, visuomeninių akcijų pagrindinė nauda yra visuomenės švietimas, viešųjų erdvių sutvarkymas. Mažiau pastebimą, tačiau ilgalaikę naudą duoda kompleksinės priemonės, kuriomis ribojamas teršalų patekimas į jūrą ir jos baseino upes. Tačiau neretai šios priemonės sulaukia didelio visuomenės pasipriešinimo“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė dr. Giedrė Kacienė.
