Europos Sąjungos siekis iki 2050 metų tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu neabejotinai yra kilnus. Tačiau tas kilnumas šių dienų realijose primena bandymą lakstyti apsikaišiojus gėlių žiedais tarp aplink skraidančių bombų. Noras būti „žaliems“, panašu, sukrautas ant paprastų piliečių, o pirmiausia, ant visus maitinančių ūkininkų pečių, todėl tiek Lietuvos, tiek kitiems Europos žemdirbiams tai jau pradeda panašėti į ekonominį mirties nuosprendį.
