„Mano liga nematoma, todėl ir kova dažnai lieka nematoma. Žmonės pastebi mano šypseną ir galvoja, kad viskas gerai, tačiau nemato, kiek kainuoja tas „gerai“. Gyvenu nuolatinėje kovoje. Būna dienų, kai lieka tik lova, nes kūnas atsisako bendradarbiauti. Bet aš žinau – tai nėra mano silpnumas“, – pasakojo 43-ejų Jurgita Vilkienė, turinti du vaikus.
