Pameistrystė Lietuvoje šiandien vis dažniau aptariama ne tik kaip profesinio mokymo forma, bet ir kaip regionų ekonomikos stiprinimo instrumentas. Dar prieš keletą metų pameistrystė buvo suvokiama pirmiausia kaip alternatyvus mokymosi būdas profesinėse mokyklose, o dabar ji tampa platesnės diskusijos apie regionų darbo rinką, investicijas ir demografinę situaciją dalimi. Ar pameistrystė gali būti daugiau nei skirtinga mokymosi forma, ar ji gali realiai prisidėti prie regionų ekonominės ir socialinės plėtros?
