„Šiandien bus nuostabi diena“, – sukirbėjo mintis mano galvoje. Tądien nereikėjo į mokyklą. Puiku, nes tokią gražią dieną joje neišsėdėčiau. Pasižiūrėjęs į kalendorių supratau, kad diena bus dar nuostabesnė, juk Vasario 14. Eisiu pas ją – savo nuostabiausią princesę. Tik labai mylintis žmogus gali suprasti, koks tada aš buvau laimingas. Pasiėmęs telefoną pažvelgiau į savo mergaitę ekrane ir pagalvojau: „Dievulėliau, kokia tu angeliškai graži, tikras mano deimantas.“
