Per kiekvieną ypatingesnį renginį girdime, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) džiaugiasi ambicija, kad gyvybės mokslai iki 2030 m. turi sudaryti 5% viso šalies BVP. Idėja – drąsi ir teigiamai vertinama, ypač žinant šio sektoriaus užsiaugintą žinių bazę ir turimą potencialą. Tačiau ar tikrai galima džiaugtis kur nors ateityje sklandančiu tikslu? Jį dar reikia pasiekti, nes atrodo, kad galime vaisių ir neraškyti, jei neturėsime aiškaus plano, kaip tai padaryti.
