Gyvenome susituokę beveik trejus metus. Nors ir daug dirbome, bet laisvalaikį leisdavome kartu, atostogaudavome irgi kartu. Prie žmonių niekada nesipykdavome. Per visą laiką esame gal tik porąkart miegoję atskirai. Kas mus pažinojo, vadindavo idealia šeima. Tačiau vieną dieną pavargau slėpti savo tikrąją šeimos tragediją. Iš tiesų mes visą laiką būdavome kartu ne todėl, kad norėjome, o todėl, kad mano vyras buvo despotas. Jis manęs neišleisdavo susitikti su draugėmis, arba jei ir išeidavome, tai tik kartu.
