Nors infliacijos ir aukštų maisto kainų šokas – suvaldytas, vartotojai yra labiau atsipalaidavę, tačiau ir toliau aktyviai medžioja akcijas ir bando sutaupyti. O tarp prekybos tinklų matome išsibalansavimą: ne visiems pavyko išlaikyti augimo kreivę ir atotrūkį nuo konkurentų.
Europos centrinio banko (ECB) pristatytas skaitmeninio euro projektas pasiekė bandymo stadiją. Šio projekto ECB ėmėsi pernai, jo tikslas – užtikrinti strateginę Europos Sąjungos (ES) nepriklausomybę ir atsižvelgti į besikeičiančius europiečių įpročius, tai yra norą turėti vis mažiau grynųjų pinigų. Tam testuojama ir idėja taikyti paskirstytojo registro technologiją.
Pernykščio NATO viršūnių susitikimo aidai gadina šių metų statistiką, elektromobilių pardavimų nepalaiko net vis plačiau taikoma parama, o komercinių automobilių prekybos nuosmukis, pasak prekybininkų, kol kas prastos padėties neindikuoja.
Geriausias grąžas šiemet skaičiuoja pensijų fondai, nepabūgę JAV akcijų rinkos ir technologijų sektoriaus. Į antrą pusmetį valdytojai žiūri su atsargumu.
Pirmajai europinės vėžės „Rail Baltica“, kurią Baltijos šalys yra pripažinusios prioritetiniu projektu, koncepcijai jau 30 metų. Visgi šiandien aišku, kad iššūkiai laikantis terminų ir išaugę kaštai apkarpė ambicijas – oficialiai žadama, kad vėžė iki 2030 m. bus baigta ir sujungs Baltijos šalių sostines su Varšuva. Tačiau, kada bus nutiesta antroji vėžė, pastatytos vietinės stotys ir nupirkti traukiniai – lieka neaišku.
Pasirodo, socialinė atskirtis egzistuoja ne tik tarp skirtingose Klaipėdos miesto dalyse gyvenančių klaipėdiečių.
