XVIII a. pab. Vakarų Europoje prasidėjo viešos diskusijos dėl žydų teisinės ir socialinės padėties pokyčių, siekiant sumažinti jų atskirtį, buvo imtasi realių žydų į(si)jungimą į visuomenę skatinančių veiksmų. Pradžią jiems davė Prancūzijos nacionalinio susirinkimo sprendimas suteikti visiems valstybės žydams pilietybę; suirus feodalinei luominei struktūrai, žydus paskelbti lygiateisiais visuomenės nariais. Žydų į(si)jungimą skatinančias iniciatyvas ar reformas svarstyti ir vykdyti ėmė daugelis Vidurio ir Rytų Europos valstybių.
[...]
