Paskaičiavo, kam pasitraukti iš II pensijų pakopos neapsimoka labiausiai: patirtų didelių nuostolių
Antroji pensijų pakopa gali tapti skaudžia finansine klaida tiems, kurie svarsto pasitraukti – daliai dirbančiųjų atsiėmus sukauptas lėšas tektų grąžinti iki trečdalio sumos, o prarastą valstybės įnašą kitais būdais pasivyti būtų beveik neįmanoma. KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius Audrius Kabašinskas paaiškino, kas rizikuoja labiausiai.
Atsakydamas į klausimą, ar verta 2026 m. trauktis iš antrosios pensijų pakopos, ekonomistas profesorius Teodoras Medaiskis pabrėžia, kad tai daryti racionalu tik išskirtiniais atvejais – kai žmogui kaupimas yra apsunkintas ir netikslingas, pavyzdžiui, sergant sunkia liga ar esant paliatyviai slaugai, kai tikimybė sulaukti pensijos yra labai maža.
„Tokiose situacijose sprendimas suprantamas. Visais kitais atvejais pasitraukimo prasmės nematau – net ir nedidelės sukauptos sumos pensijoje tampa svarbios, kai nebelieka reguliarių atlyginimų. Be to, valstybė ir toliau moka priemoką, o kuo ilgesnis kaupimo laikotarpis, tuo didesni absoliutūs prieaugiai – net jei procentine išraiška jie atrodo kuklūs.
Dabar, kai daugelio sąskaitose jau sukauptos reikšmingesnės sumos, nutraukti kaupimą darosi dar mažiau racionalu.
Net 5 proc. metinis prieaugis nuo didesnės sumos tampa apčiuopiamas. Todėl pasitraukimas daugeliui reikštų finansinį pralaimėjimą, išskyrus labai retas gyvenimo aplinkybes“, – kalbėjo profesorius.
Du esminiai dalykai, kodėl pasitraukti neapsimoka