Sėkmingą verslą vystanti Kristina Strolienė išmoko gyventi su liga: „Sugebėjau prisijaukinti“
Su nišinės parfumerijos eksperte, „Krispo“ salonų įkūrėja ir vadove, nepaprastai stipria, įkvepiančia ir žavia moterimi Kristina Stroliene apie jos šeimą, gyvenimo stilių, būdą ir, žinoma, parfumerijos verslą, kuris šiemet švenčia 15 metų jubiliejų, kalbėjomės jos miegamajame šalia lovos sėdėdamos ant grindų ir gurkšnodamos žolelių arbatą.
Kristina prasitarė, kad šiandieniniai verslininkai jau gyvena ir kuria savo verslus kitaip, – ne tik skaičiuoja pelną, bet ir atidžiai renkasi partnerius, nes šiuolaikiniam žmogui labai svarbu, kokia aplinka ir kokie žmonės jį supa.
– 15 metų plėtojate verslą. Sėkmingai veikia dešimt „Krispo“ salonų, galvojate apie plėtrą Baltijos šalyse, taip pat Kanuose. Nueitas ilgas ir prasmingas kelias. Kuo labiausiai didžiuojatės?
– Tikrai turiu kuo didžiuotis. Labai džiaugiuosi, kad pavyko suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą, įskaitant tai, jog teko mokytis gyventi su alopecija, – sugebėjau prisijaukinti ligą. Net reguliariai mano sveikatą prižiūrinti ir gyvenseną koreguojanti gydytoja stebisi, kad laikinas plaukų netekimas neigiamai nepaveikė mano psichologinės būsenos: neužsidariau tarp keturių sienų, nepuoliau į savigailą ar savigraužą, nepradėjau kaltinti viso pasaulio ir netapau auka.
Ir toliau sėkmingai kuriu ir auginu verslą, motyvuoju kolektyvą judėti pirmyn ir džiaugiuosi gyvenimu. Žinoma, ne visada laikausi medikų rekomendacijų, ne visada patausoju save, bet didžiuojuosi, kad visoje šioje situacijoje išlikau stipri, todėl ir aplinkiniai mane mato kaip stiprią ir veiklią moterį. Labai tikiu dvasinio mokytojo Ošo (Osho) išsakyta mintimi: „Koks pasaulis iš tavęs išeina, toks tau ir sugrįžta.“
Žinoma, būna visokių dienų, tačiau stengiuosi, kad aplink mane būtų gražus pasaulis, nes esu žmona, mama, verslo savininkė, vadovė, kolegė ir nuo manęs priklauso daugelis žmonių. Jei tik būnu piktesnė, liūdnesnė, tuoj viskas pradeda griūti: vyras su vaikais sunkiai susikalba, nes išsenka jo kantrybė, kolektyvas ima bruzdėti, vaikai tampa irzlesni...