Namuose žvakę už K. Smoriginą deginanti N. Narmontaitė prisiminė pažintį ir paskutines dienas: „Buvo liūdnoje padėtyje“
„Tada jis man pasakė, kad šioje profesijoje mes save deginam ir susideginam“, – atsargiai, rinkdama jautrius žodžius vieną paskutinių pokalbių su kolega aktoriumi, muzikantu, režisieriumi Kostu Smoriginu (1953–2025 m.) prisiminė aktorė Nijolė Narmontaitė (66 m.). Pasaulį scenos grandas paliko trečiadienio naktį, draugų ir artimųjų širdyje palikdamas tuštumą.
Nijolė ir Kostas buvo artimi. Dar jauni jie susipažino kino aikštelėje, vėliau savo prisiminimais aktorius dalijosi Nijolei rašant knygą.
Netektis žinomą moterį itin paveikė. Ji neslėpė, kad visą dieną namuose klausosi Kosto muzikos, o jo atminimą pagerbia žvakelės šviesa.
„Visų pirmiausia man tai buvo žmogus kosmosas. Kai besimokydami konservatorijoje sužinodavome, kad eis bet koks spektaklis – ar tai būtų „Bebenčiukas“, ar „Kvadratas“, kuriame vaidindavo Kostas – žinodavome, kad pamatysime aukščiausią pilotažą.
Tais laikais, ačiū Dievui, dar buvo toks laikotarpis, kad studentus įleisdavo nemokamai ir mes galėdavome stovėti, matyti visus tuos stebuklus.
Nežinau kiek kartų mažiau „Kvadratą“. Prisiminimui norėdavosi paimti cukraus gabaliuką, kuris nuriedėdavo. Tai buvo spektaklio elementas. Stebėdavau, kaip žiūrovai po spektaklio puldavo, kuris bus pirmas, kuris pirmas pagaus tą gabaliuką. Žinau, kad yra tokių žmonių, kurie gabaliukus kaip didžiausią relikviją yra išsaugoję...