Rašytoja, psichoterapeutė ir poezijos terapeutė Jūratė Sučylaitė pasakoja apie savo autobiografinę knygą, kūrybos procesą ir asmenines patirtis. Ji paaiškina, kad naujausia poezijos knyga „Vilkolakė“ natūraliai išplaukė iš jos emocijų ir gyvenimo patirčių. Rašytoja dalijasi savo traumomis, šeimos istorija, ypač motinos, kuri buvo politinė kalinė, poveikiu jos gyvenimui. Ji atskleidžia, kaip literatūra ir psichiatrija susijungia jos darbe, ir kaip poezijos terapija padeda ne tik kitiems, bet ir jai pačiai. Nors kūryba yra intymus procesas, tačiau jos materializacija knygose ir parodose suteikia džiaugsmo bei galimybę dalintis savo patirtimi su kitais.
