R. Pakso „konsultantai“ ir „psichologai“: rusų vizitą gaubė išskirtinis slaptumas ir konspiracija

2003-iųjų spalio 30-osios rytą prezidentas Rolandas Paksas davė interviu Lietuvos radijui. Savimi pasitikinčio žmogaus balsu jis daugiausia kalbėjo apie vadinamosios Kauno prezidentūros reikalus: tam pastatui būtina įkvėpti gyvybės. Taip maną ir dauguma kauniečių. Reikėsią 16 etatų ir kelių milijonų litų per metus. Seimas neabejotinai pritarsiąs tokiam sumanymui.

Tepraėjus 12 valandų – tos pačios spalio 30-osios vakarą – prezidentas netikėtai pasirodė Lietuvos televizijos žinių programoje „Panorama“. R.Paksas, skaitydamas iš popierėlio, pranešė piliečiams apie prasidėjusį sąmokslą.

Tad Kaune, Vilniaus gatvėje, esančio ir 33 numeriu pažymėto pastato prezidentinė paskirtis buvo vienas paskutinių R.Pakso „ikiskandalinių“ rūpesčių. Nes visa tai, ką jis darė nuo 2003-iųjų spalio pabaigos, buvo galima pavadinti tik pastangomis žūtbūt pačiam išsilaikyti Vilniuje, S.Daukanto aikštės rūmuose.

Tačiau Kaune esanti prieškario nepriklausomos Lietuvos prezidentų rezidencija R.Pakso iš savo traukos lauko nepaleido. Kai Seimo laikinosios komisijos, tiriančios su R.Paksu ir jo aplinka susijusias galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, darbas jau ėjo į pabaigą, čia buvo atvykę ypatingi svečiai.

2003-iųjų lapkričio 25-ąją Kauno prezidentūroje netikėtai pasirodė save psichologais vadinantys Ana Zatonskaja ir Anatolijus Potninas – Maskvos srityje registruotos neva konsultacijų firmos „Almax“ darbuotojai. Juos lydėjo sustiprinta apsauga iš R.Pakso dosniausiam rėmėjui Jurijui Borisovui priklausančios bendrovės „Avia Baltika“.

Norėdami suvokti, kuo buvo ypatingas šių dabar jau visai Lietuvai žinomų asmenų vizitas, bandydami atsekti kai kurias sąsajas, turėtume mesti žvilgsnį į gerokai tolimesnę praeitį.