Įspėja dėl Lietuvoje galimų degalų klastočių: akys krypsta į azijietiškus padirbinius

Lietuvoje į dyzeliną įmaišoma vis daugiau azijietiškos kilmės degalų, kurie į mūsų šalį patenka su galimai suklastotais sertifikatais, – apie bręstančią problemą valdžios atstovus įspėja atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ prezidentas Vytautas Kisielius. Tačiau lietuviškų degalinių atstovai pateikia visai kitokią šios istorijos pusę ir ragina problemos ieškoti giliau. Taip pat ekspertai aiškina, ar tokie degalai gali pridaryti rūpesčių vairuotojams.

Gamina iš atliekų

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Lietuvoje į dyzelino sudėtį privaloma įmaišyti ir dalį atsinaujinančių degalų – biodyzelino. Rinkoje parduodamas biodyzelinas gali būti pagamintas pagal dvi skirtingas technologijas.

Kaip aiškina A.Kisielius, RME (rapsų metilo esteriai) biodyzelinas daugiausiai gaminamas iš rapsų aliejaus arba maistinių atliekų. Šiuos atsinaujinančius degalus gamina Lietuvos įmonės: „Mestilla“, „Rapsoila“.

Taip pat HVO (hidrintas augalinis aliejus) – biodyzelinas gaminamas iš augalinių aliejų ar panaudoto maistinio aliejaus. HVO biodyzelinas Lietuvoje negaminamas, o importuojamas. 

Pasak A.Kisieliaus, viena iš HVO biodyzelino gamybos žaliavų yra POME, o ši žaliava yra palmių aliejaus gamybos metu susidariusios riebalinės nuotekos. Būtent iš šių atliekų ir gaminamas HVO biodyzelinas.