Šie produktai – tik turtingiesiems? Dėsto, kaip atsiranda „auksinės“ kainos lentynose

Nuolat kalbama, kad reikia maitintis sveikai ir dažniau į lėkštę dėti ekologiškus produktus. Tačiau Lietuvoje ekologiškų produktų vartojimas siekia vos 1 proc., kai, pavyzdžiui, Danijoje tokių produktų rinka siekia beveik 12 proc. Ūkininkai atviri – iš jų sunkaus darbo labiausiai pelnosi perdirbėjai, prekybininkai. Žemdirbiams už aukštesnės kokybės produkciją mokama vos keliais centais daugiau, o prekybos lentynose jos kaina tampa kone auksinė. Prekybos tinklai antkainius komentuoja nenoriai bei pateikia savo versiją, kodėl ekologiški produktai mūsų parduotuvėse tokie brangūs. 

Ūkininkai: antkainiai nugula pas prekybininkus

Prieš kelerius metus Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbė ambicingus tikslus – padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus, kad 2030 m. jie sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų. Tačiau tokie planai žemdirbiams kelia šypseną. Lietuva atsilieka ne tik nuo ES vidurkio, bet ir nuo Baltijos šalių. Estijoje ekologiški plotai užima 22 proc., Latvijoje – 15 proc., o Lietuvoje tik 8 proc. nuo visų žemės ūkio naudmenų.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius neslepia, kad šiame sektoriuje yra ir nemažai bėdų: ūkininkai nesikooperuoja, trūksta ekologiškų produktų perdirbimo, logistikos įmonių, kurios užtikrintų stabilią gamybą ir tiekimą. 

Didesnio proveržio ekologijoje nepadeda pasiekti ir prekybos centrai, mat ten patekusi mūsų ūkininkų užauginta produkcija tampa sunkiai įperkama eiliniam gyventojui.

„Matome, kad prekybos centruose ekologiški produktai kainuoja daug brangiau nei įprastiniai, tačiau turėtume žinoti, kad tai lemia ne Lietuvos ūkininkų parduodamų ekologiškų produktų kaina iš ūkio. Ji būna tokia pati kaip ir įprastinių produktų, kartais truputį didesnė. Kainą lemia tolimesnių procesų eiga: logistika, perdirbimas, prekyba.